Community » Hattrick Press

Valdžia ant kilimėlio

Written by LordasSniegas

Sveiki. Sprendžiant iš pavadinimo, šiandien kalbiname mūsų valdžią, kurios darbas grumoti piršteliu. Nors straipsnio pavadinimas ir bauginantis, bet gavosi panašiau į kavutės gėrimą su zefyrais. Susipažinkite - GM,ai Martynas (Abugis (1468245)) ir Tomas (CorPuS (1624293), bei MOD'ai Darius (aranius (4017616), Dalius (D, anksčiau žinomas kaip Alaus mėgėjas (2201648).

1. Gal galite papasakoti apie save?
Darius: Mano vardas Darius, man 31m. Vaikystę ir paauglystę praleidau Elektrėnuose, pase parašyta, kad gimiau Kaišiadoryse (tuo metu, matyt, Elektrėnuose tiesiog nebuvo gimdymo namų). Vedęs, bet, kol kas vaikų dar neturim, tai gyvenam sau - stengiames ištaikius progai kur nors pakeliauti: šaltuoju sezonu kur nors pasišildyti į šiltus kraštus, o vasaros metu, kai niekas nenori ilgiau išleisti atostogų motociklu naršau po mažiau pasiekiamus aplinkinius įdomesnius kampelius.
Tomas: Labai jau abstrakčiai paklausta. Kasdien vairuoju mašiną arba riedu greituoju autobusu Vilniuje į darbą. Dirbu viename iš bankų, kur prižiūriu sistemų programinį kodą. Labai domiuosi krepšiniu ir futbolu, o „Hattrick“ pasitvirtino kaip gera vieta rasti bendraminčių šiais klausimais.
Dalius: Mano vardas Dalius, esu 28 metų statybų sektoriaus darbuotojas, kitaip sakant chaltūrščikas (nors pasak vienos mėgstamos grupės lyderio, sąvoka chaltūrščikas yra ne profesija, o gyvenimo būdas), šiuo metu besidarbuojantis Danijos sostinėje Kopenhagoje ir aplink ją. Pomėgiai: krepšinis, futbolas, kryžiažodžiai, filmai, kolekcionavimas (monetos, mobilieji telefonai, alaus buteliai; seniau – futbolo lipdukai, kortelės).
Martynas: Esu Martynas, pats tikriausias klaipėdietis, gimęs , užaugęs ir subrendęs Klaipėdoje…deja meilę teko gaudyt po pasaulį, tai atsidūriau Kalifornijoje prieš dešimt metų, o nuo praėjusio rugsėjo gyvenimo sąlygas su šeima nusprendėme pagerinti netoli Portlando, Oregone, USA. Kol kas žiemojame lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje, laukiam pavasario. O šiaip tai laukiu Platelių meeto. Su viltimi, kad pavyks grįžti tam reikalui. Pagal amžių turbūt jau bučiau senas krienas tarp HT žaidėjų, bet futbolą mielai dar pažaisčiau. Kol kas kol žiema, kaip ir visi lietuviai savaitgaliais pamėtome kamuolį krepšį su vietiniais. Gyvenime šiuo metu užsiimu prekyba internetu ir kartas nuo kartu grįžtu padirbti gidu i Lietuvos pajūrį. Du vaikai ir žmona nuobodžiauti irgi neleidžia.

2. Kaip atradote „Hattrick“?
Darius: „Hattrick'e“ atsiradau dar studentavimo laikais. Niūrios sesijos metu pamenu vienam lietuviškam socialiniam tinkle užsikabinau už žmogaus (vyresnės kartos atstovams žinomas kaip Moonbiter‘is – jis vėliau buvo priverstas tapti mano pirmuoju mentoriumi žaidime), kuris tuo metu savo profilyje reklamavo kažkokį futbolo vadybos žaidimą – iškart susidomėjau, nes prieš tai, dar mokyklos laikais, buvau kompu kalęs „Championship Manager‘į“, kuris ilgainiui buvo užknisęs, nes būtent to ir trūko - kad galėtum žaisti prieš realų priešininką, o ne dirbtinį intelektą.
Tomas: „Hattrick“ atradau dar gūdžiais laikais, kai Lietuva laimėjo Europos krepšinio auksą ir žaidžiau tokį seną krepšinio menedžerį. Ten žaidžiantys kiti lietuviai ir parodė. Užsiregistruoti kurį laiką nebandžiau, bet praleidęs visą vasarą žaidžiant dar tuometinį „Championship Manager“ tiesiog negalėjau nepabandyti.
Dalius: Kažkada žaidžiau tokį tekstinį, strateginį žaidimą „NukeZone“ ir vieno lietuvių klano forume kažkas parekomendavo „panašų žaidimą į „NukeZone““. Tai taip pabandžiau ir užsikabinau. Tik gaila, kad nepaklausiau to žmogaus HT nick’o, tai negaliu pasakyt, kas mane atvedė į HT pasaulį.
Martynas: Ech, senai tas buvo. 2004m. Birželis... HT man parodė geriausias draugas. Jis kompiuteristas, tai ir šį žaidimą atrado kažkaip. Iki to panašų futbolo menedžerį su juo ir pusbroliu žaisdavome dar interneto pradžios laikais. Turėjome tokį vokišką stebuklą, kur galėjome trise po komanda turėti ir su ja kažkiek prekiauti, gauti reklamos pajamų, treniruoti žaidėjus ir žaisti varžybas. Buvo trys lygos ir kažkiek galimybių susitikti tarpusavy . Primityvus menedžeris, bet galimybė žaisti tarpusavy žavėjo, tai prasėdėta buvo nė viena naktis. Aišku tas vyko ne online, o tiesiog prie vieno kompiuterio kiekvienam eilės tvarka iš eilės trumpai patvarkant komandą prieš kiekvienas varžybas.

3. Kokie jūsų pasiekimai „Hattricke“?
Darius: Kalbant apie pasiekimus, tai ilgainiui supratau, kad čia, ko gero, nėra ta sritis, kur svarbiausia būtų kažko siekti. Nors, kita vertus, mano slaptos fantazijos po truputį pildosi... Pati komanda pastaruoju metu blaškosi tarp III ir IV lygų, bet manęs, tai visiškai nejaudina – tiesiog plaukiu pasroviui ir toliau konservatyviai nekeičiu treniruočių. Senajam taurės formate, berods, toliausiai kur buvau nuropojęs, tai buvo gal koks 10-tas turas. O mano asmeniniai norai, kažkada buvo treniruoti rinktinių žaidėjus – vienu metu tuo kažkiek užsiimdavau, bet pamačiau, kad tam reikia būti pasišventus, nes komanda labai greitai pradeda griūti... Gerai, kai dabar yra galimybė legaliai turėti kelias komandas, tai joms gali skirti specialias užduotis.
Tomas: Išties tai pasiekimų neturiu praktiškai jokių. Niekada savęs nelaikiau geru žaidimų žaidėju, gal dėl to apart keleto niekad jų ir nežaidžiau rimtai. Taip ir čia „hattrick'e“ tebuvau pakilęs iki III lygos, o taurėje pasiektas gal 9 etapas. Įdomumą čia radau ne pačiame žaidime, o bendruomenėje ir su ja susijusiose veiklose.
Dalius: Nesu labai geras taktikas ir strategas, tai nesu didelių aukštumų pasiekęs. Esu po debiutinio sezono IV lygoj pakilęs į III lygą, bet taip pat greitai ir kritau iš jos. O šiaip tai esu ištreniravęs krūvelę žaidėjų U-20 rinktinėms, keli mano jauniai yra žaidę U-20/NT rinktinėse bei esu kolekcionavęs žaidėjus su vienodomis pavardėmis.
Martynas: Didžiausias pasiekimas taurė. Kiek pamenu ėjau va bank ir su randomo pagalba pavyko tą tikslą pasiekti. A lygoje irgi esu pasėdėjęs, ir gana nemažai. Bet iki viršaus buvo pavykę nebent sezono eigoje palipti. Sezono gale tris kartus bronzą gavau, kaip tik ta proga pasižiūrėjau klubo istoriją, tas HT kažkaip nesifiksuoja, tai teks ten dar sugrįžti kada.

4. Kas paskatino norą tapti „Hattrick“ savanoriu?
Darius: Tęsiant apie pasiekimus, tai kai supratau, kad kaip žaidėjo manęs „nebekabina“, atsirado slaptas noras tapti žaidimo „dalimi“. Bet tuo metu buvau dar „jaunas“ bendruomenės narys, tai per daug nesiplėšiau. Būdavo rengiami visokie konkursai, kai reikėdavo žmogaus vienai ar kitai pareigybei užimti, bet net nedrįsdavau dalyvauti ir tikrai: laimėdavo tokie žmonės, kurie, tuo metu, manau, tam turėdavo daug entuziazmo (tik negaliu pasakyti ar tai pasiteisino, nes ilgainiui pastebėjau, kad žmonės tiesiog „perdegdavo“...). Tiesiog tyliai kamputy laukiau kada ateis mano eilė ir kažkada netgi nustebau, kai sulaukiau pasiūlymo prisijungti prie komandos, nes jau buvau beveik pamiršęs, kad mane tai kažkada domino ir specialiai nesistengiau lįsti į akis ar kažkaip forsuoti įvykių sekos.
Tomas: Tokio noro iš tiesų neturėjau, nelabai apie tai ir svarsčiau. Bet kai pasiūlė juo tapti, gerai pagalvojęs sutikau. Tuo metu buvau tik studentas, nedirbau, tad turėjau daug laiko, o ir visus kitus kriterijus atitikau. Tai iš esmės manęs turbūt reikėjo labiau.
Dalius: Na, tiesiog norėjosi patirti, ką reiškia būti HT savanoriu. Taipogi didžiąją (galbūt net didžiausią) laiko dalį „Hattrick’e“ praleidžiu skaitydamas forumus, tad moderatoriaus rolė buvo man tinkantis pasiūlymas.
Martynas: HT nerealus žaidimas. 13 metų jau čia ir dar nenusibodo. Tai gali įsivaizduoti kaip žaidimas „vežė“ pradžioje. Kol buvau studentas ir buvo „daaaug“ laisvo laiko. Norėjosi įsijungti į bendruomenę. Klaipėdoje tai buvo pavykę suburti, kelerius metus žaidėme futbolą, po jo pratęsdavome „gerą laiką“ pokalbiuose prie ekrano ar alaus bokalo - tai savanoriavimas kažkaip atėjo savaime. Kiek pamenu gavau pasiūlymą ir aišku negalėjau nepabandyti.

Aha, nei vienas ne murmur apie nemokamą rėmėjo paketą. Čia prabilo pavydus žurnalistas, kuriam jo nedavė, bet jis prirašytas prie savanorių.
(/Community/Crew/?LeagueID=66)

Kadangi HT truputį dinozauriškas ir staipsnio simbolių kiekis ribotas, tęsinys kitame straipsnyje.